Nėštumas ir miegas
Pirmiausia kalti hormonai. Lytinių hormonų receptoriai išsidėstę net keliose smegenų vietose, iš kurių dalis tiesiogiai atsakingos už miego ir būdravimo procesų reguliavimą. Pavyzdžiui, moteriškas hormonas estrogenas sumažina prabudimų skaičių bei pailgina paradoksinio miego trukmę, kuomet jo „kolega“ progesteronas didina dienos mieguistumo pojūtį. Tik prasidėjus nėštumui lytinių hormonų kiekis smarkiai pasikeičia, o artėjant gimdymui, estrogeno koncentracija padidėja 100 kartų, o progesterono – 10 kartų. Antrasis kaltininkas yra anatomiškai besikeičiantis besilaukiančios moters kūnas. Augant vaisiui, sparčiai didėjanti gimda vis labiau spaudžia šlapimo pūslę, dėl ko pradeda varginti dažnesnis poreikis šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Tai yra nuo 85 iki 95% nėščiųjų naktinių prabudimų pagrindinė priežastis. Be to, gimda pakeičia diafragmos, skrandžio ir kitų organų padėtį, dėl ko pasireiškia kvėpavimo sutrikimai miego metu bei gastroezofaginis refliuksas. Trečioji ne ką mažiau svarbi miego sutrikimo nėštumo metu priežastis yra psichologinė įtampa, nerimas dėl laukiančio gimdymo bei pogimdyvinio periodo, išankstinis pasirengimas būdrauti ir tenkinti gimusio mažylio poreikius. Nepamirškime ir daugybės kitų miegą trikdančių veiksnių – nugaros ir klubų sąnarių skausmų, nepatogios miegojimo padėties, karščio pylimų ir šalčio atakų..
Istorija apie mieguistą pudelį
Moksliniai šunų stebėjimai leido sukaupti daug žinių apie žmonėms būdingos narkolepsijos priežastis, mechanizmus bei pradėti ieškoti gydymo būdų. Daugėja įrodymų, jog narkolepsiją sukelia autoimuninė ataka, kurios metu organizmas klaidingai reaguoja į paprastą viršutinių kvėpavimo takų ar kitokio pobūdžio infekciją ir sunaikina apie 30 tūkstančių galvos smegenų centre (tiksliau ta dalis vadinama pagumburiu) esančių ir miegui svarbias medžiagas gaminančių nervinių ląstelių. Dėl to sutrinka miego ir būdravimo centrų veikla bei tarpusavio ryšys.
Kaip miega mokyklos padaužos
1998 m. miego medicina besidomintys gydytojai apsilankė keliose Amerikos pradinėse mokyklose ir paprašė mokytojų nurodyti blogiausiai besimokančius pirmokėlius. Tokių „paskutinio suolo“ mėgėjų jie surinko 297, detaliai apklausė jų tėvus ir atliko visos nakties deguonies bei anglies dvideginio (kuris dominuoja iškvėpiamame ore) koncentracijos kraujyje matavimą. 54 vaikams tyrėjai nustatė su miegu susijusių kraujo dujų apykaitos sutrikimą. Tėvams sutikus, 30 vaikų buvo gydyti atliekant tonzilių ir adenoidų šalinimo operaciją, kuomet likę 24 liko negydyti. Po metų palyginus abiejų grupių mokymosi rezultatus, jie reikšmingai pagerėjo gydytų vaikų grupėje. Ši mokslinė studija buvo viena pirmųjų, parodžiusių kvėpavimo sutrikimų miego metu poveikį vaikų mokymosi pasiekimams.
Laikrodžiai mūsų ląstelėse
18-ajame amžiuje astronomas Jean Jacques d’Ortous de Mairan, tyrinėdamas augalą mimozą (dar vadinamą jautriąja mimoza), pastebėjo, kad jos lapai prasiskleidžia dienos metu ir susiskleidžia sutemus. Jis padėjo augalą į visą parą šviesos negaunančią patalpą, tačiau augalas elgėsi taip pat. Taip buvo suprasta, kad augalai, kaip ir daugelis kitų gyvų organizmų, turi biologinį laikrodį, padedantį prisitaikyti mūsų organizmui prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau ties mimoza moksliniai tyrinėjimai nesustojo..
Ką sapnavote šiąnakt?
Klaidingai galvojama, jog sapnuojame tik paradoksinio miego stadijoje. Tai kelis kartus per naktį pasikartojanti miego stadija, kuriai būdingi greiti akių judesiai ir visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas. Nors jos metu tikrai sapnuojama intensyviai, tačiau sėkmingai sapnuoti galima ir kitų miego stadijų metu. Taip pat galime matyti vaizdinius užmingant (tuomet jie vadinami hipnagoginiais) arba ryte bundant (hipnopompiniai). Taip sapnuoti ypač gerai sekasi vaikams ir tai dar viena priežastis prieš miegą jiems skaityti vaizdingas pasakas, galinčias suteikti peno sapnams.
Išmaniosios miego technologijos: būti ar nebūti?
Labai tikėtina, kad ir jūs priklausote “Kiekybinio aš” (angl. Quantified Self, arba lifelogging) judėjimui. Šis judėjimas stengiasi įtraukti informacines technologijas į žmogaus kasdienį gyvenimą tam, kad jos padėtų stebėti mūsų elgseną, fizinę ir emocinę savijautą. 2012 m. apskaičiuota, jog septyni iš dešimt amerikiečių išmaniųjų priemonių pagalba stebi savo sveikatą (pvz., skaičiuoja suvalgomų produktų maistinę vertę ar sportuojant išeikvotas kalorijas). Ir tai 2012 m., o žinant technologijų vystymosi spartą, pateikti duomenys jau seniai neatitinka dabartinės situacijos. Šiuo metu pasaulyje virš 100 milijonų žmonių seka įvairius savo savijautos rodiklius, vis dėlto sunku išskaičiuoti, kiek jų susiję su miegu.
Laiko juostų pakeitimo sindromas: patarimai keliaujantiems
Laiko juostų pakeitimo sindromas priskiriamas miego – būdravimo ritmo sutrikimams. Jis pasireiškia, kuomet mūsų vidinis cirkadinis laikrodis nespėja prisitaikyti prie staiga pasikeitusio išorinio laiko. Organizmui vis dar bandant gyventi įprastu mūsų gyvenamosios aplinkos laiku, pradedame jaustis mieguisti dieną, bet negalime užmigti naktį. Prie šių simptomų dar prisideda nuovargio jausmas, nesugebėjimas normaliai funkcionuoti dienos metu bei somatiniai simptomai, tokie kaip žarnyno negalavimai. Laiko juostų pakeitimo sindromas jaučiamas perkirtus dvi ar daugiau laiko juostų ir praėjus 1-2 dienoms po skrydžio.
Nemiga arba kodėl Džono Lenono akys paraudusios
Nemiga skirstoma į ūminę ir lėtinę. Abiems būdingas sunkumas užmigti nakties pradžioje, nesugebėjimas pratęsti miego prabudus ar ankstesnis nei planuotas pabudimas ryte. Pagrindinis skirtumas tarp šių tipų – kiek laiko trunka simptomai – ar mažiau, ar daugiau 3 mėnesių. Continue Reading
Miego kriminalai
Parasomnijos, tokios kaip vaikščiojimas miego metu ar naktiniai košmarai, yra vieni įdomiausių miego sutrikimų, intriguojančių ne tik menininkus, bet ir miego srityje dirbančius gydytojus. Dalis miego specialistų turi dalyvauti nagrinėjant teismo bylas, kuomet bandoma išsiaiškinti, ar miego metu atliktas nusikaltimas buvo atliktas sąmoningai ar dėl miego metu vykstančių reiškinių. Bet apie kriminalus vėliau.
Kas bendro tarp teniso kamuoliuko ir miego apnėjos
Obstrukcinės miego apnėjos sindromas (OMAS) pasireiškia, kuomet dėl anatominio ir/ ar funkcinio viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo (arba obstrukcijos) reikšmingai sumažėja (hipopnėja) arba visiškai išnyksta (apnėja) oro srautas pro nosį ir burną. Šias kvėpavimo pauzes dažnai lydi deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimas, siunčiantis signalą smegenims atsibusti ir įkvėpti. Todėl dažnai prabundama, miegas tampa fragmentuotas, nekokybiškas.
