Ką įdomaus mums davė miego mokslas 2020-aisiais?
Obstrukcinė miego apnėja – gydyti, gydyti ir dar kartą gydyti
Sena tiesa naujai – fizinis aktyvumas (įskaitant ir paprastą vaikščiojimą) padeda ne tik palengvinti su obstrukcine miego apnėja susijusius simptomus jau ją diagnozavus (daugiau judate, mažiau sveriate, mažiau stoja kvėpavimas miego metu bei mažiau knarkiate), bet ir sumažina riziką susirgti miego apnėja.
Kaip miegoti pandemijos įkarštyje?
Keli patarimai, kuriuos šiuo sudėtingu laikotarpiu pateikia miego medicinos ekspertai ir mokslininkai:
- Stenkitės neiškrypti iš biologinio laikrodžio diktuojamo ritmo. Natūrali šviesa yra pagrindinis mūsų miego ir būdravimo reguliatorius. Jei būnant izoliacijoje, pavyktų saugiai gauti nors kruopelytę šviesos (išėjus į nuosavą vidinį kiemą, balkonėlį ar nuošalų mišką), ypač pirmoje dienos pusėje, tai padėtų išlaikyti normalų dienos ir nakties ritmą.
Laikrodžiai mūsų ląstelėse
18-ajame amžiuje astronomas Jean Jacques d’Ortous de Mairan, tyrinėdamas augalą mimozą (dar vadinamą jautriąja mimoza), pastebėjo, kad jos lapai prasiskleidžia dienos metu ir susiskleidžia sutemus. Jis padėjo augalą į visą parą šviesos negaunančią patalpą, tačiau augalas elgėsi taip pat. Taip buvo suprasta, kad augalai, kaip ir daugelis kitų gyvų organizmų, turi biologinį laikrodį, padedantį prisitaikyti mūsų organizmui prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau ties mimoza moksliniai tyrinėjimai nesustojo..
Laiko juostų pakeitimo sindromas: patarimai keliaujantiems
Laiko juostų pakeitimo sindromas priskiriamas miego – būdravimo ritmo sutrikimams. Jis pasireiškia, kuomet mūsų vidinis cirkadinis laikrodis nespėja prisitaikyti prie staiga pasikeitusio išorinio laiko. Organizmui vis dar bandant gyventi įprastu mūsų gyvenamosios aplinkos laiku, pradedame jaustis mieguisti dieną, bet negalime užmigti naktį. Prie šių simptomų dar prisideda nuovargio jausmas, nesugebėjimas normaliai funkcionuoti dienos metu bei somatiniai simptomai, tokie kaip žarnyno negalavimai. Laiko juostų pakeitimo sindromas jaučiamas perkirtus dvi ar daugiau laiko juostų ir praėjus 1-2 dienoms po skrydžio.
Vaikų miegas – misija (ne)įmanoma
Pirmaisiais gyvenimo metais miego savybės kinta itin sparčiai. Naujagimiai dažniausiai išmiega beveik visą parą, kas 1-3 val. atsikeldami tik pavalgyti. Kuomet vienerių sulaukęs vaikas išmiega 10-12 val. per naktį bei nusnaudžia 1-2 kartus dienos metu. Augdamas kūdikio organizmas mokosi pasisavinti kalorijas ir jų atsargų pradeda pakakti iš dienos maitinimų, todėl sulaukęs 6 mėnesių mažylis jau gali išmiegoti visą naktį nepertraukiamai arba su 1-2 maitinimais.
Kaip mus veikia laikrodžio persukimas
Idėja apie dienos šviesą saugantį laiką (angl. daylight saving time) pirmą kartą šovė JAV politikui ir mokslininkui Bendžaminui Franklinui 1784 m. Taip jis siūlė sumažinti ilgais tamsiais vakarais naudojamo apšvietimo išlaidas. Kur kas vėliau, 1916 m. šis pasiūlymas nuskambėjo Didžiosios Britanijos parlamente. Astronomai ir kiti protingi dėdės laiko keitimo naudą argumentavo taip: darbo laiko pradžia bus suartinama su saulėtekiu, vakarais daugiau laisvalaikio bus praleidžiama lauke, sumažės alkoholio vartojimas uždarose susirinkimo vietose, pagerės karių rengimas dienos metu, pagerės bendra žmonių savijauta bei sumažės elektros energijai skiriamos išlaidos.
