Obstrukcinės miego apnėjos sindromas (OMAS) pasireiškia, kuomet dėl anatominio ir/ ar funkcinio viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo (arba obstrukcijos) reikšmingai sumažėja (hipopnėja) arba visiškai išnyksta (apnėja) oro srautas pro nosį ir burną. Šias kvėpavimo pauzes dažnai lydi deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimas, siunčiantis signalą smegenims atsibusti ir įkvėpti. Todėl dažnai prabundama, miegas tampa fragmentuotas, nekokybiškas.
OMAS sergantys pacientai skundžiasi dideliu dienos mieguistumu, nuovargiu, nemiga, padažnėjusiu šlapinimusi ir prakaitavimu nakties metu, rytiniu galvos skausmu, nuotaikos ar net atminties pokyčiais, sutrikusia lytine funkcija. Jų lovos partneriai dar papildo, jog naktimis girdi garsų knarkimą, kvėpavimo sustojimo, springimo ar švokštimo epizodus. Dienos metu su tokiu gyvenimo draugu ne ką smagiau, nes jis gali užsnūsti kine, teatre, vairuodamas ar žiūrėdamas televizorių.
Ar knarkiantis žmogus būtinai sirgs OMAS? Tikrai ne. Tik mažai daliai knarkiančių, bet kvėpavimo pauzių miego metu nepatiriančių pacientų, nustatomas OMAS. Vien knarkimas nelaikomas sutrikimu, nors, moksliniais duomenimis, jis taip pat siejamas su mieguistumu dieną bei didesne autoįvykių rizika.
O kas iš mūsų labiau rizikuoja susirgti OMAS? Svarbūs genetiniai veiksniai, vyresnis amžius, vyriška lytis (iki 45 metų amžiaus vyrai serga net 8 kartus dažniau, tačiau dėl hormoninių pokyčių pomenopauziniu laikotarpiu moterys pradeda juos vytis), viršsvoris (ypač riebalinio audinio kaupimasis aplink kaklą, iš išorės siaurinantis kvėpavimo takus), anatominiai viršutinių kvėpavimo takų pokyčiai (pvz., iškrypusi nosies pertvara), alkoholio bei raumenis atpalaiduojančių vaistų vartojimas. OMAS gali pasireikšti ir vaikams, tačiau dėl šiek tiek kitų priežasčių (pvz., tonzilių išvešėjimo, įgimtų ligų) bei sukelti įvairesnius simptomus – nuo knarkimo iki hiperaktyvaus elgesio bei augimo sulėtėjimo.
Jei įtariate, kad jus gali varginti OMAS, kreipkitės į miego specialistą. Jis pasikalbės su jumis, atliks objektyvią apžiūra bei polisomnografijos (o kartais paprastesnės poligrafijos) tyrimą. Jo metu paaiškės, ar jums miegant išsivysto apnėjos ir hipopnėjos, koks jų metu yra deguonies įsotinimas kraujyje ir širdies darbas bei kaip tai veikia patį miegą.
Diagnozavus obstrukcinę miego apnėją, reikia imtis ją gydyti dėl kelių itin svarbių priežasčių. Tai ne tik pagerins miego kokybę, emocinę ir fizinę savijautą bei darbingumą, bet padės išvengti mieguistumo sukeliamų nelaimingų atsitikimų rizikos darbe ir kelyje. Pacientai su OMAS dažniau serga arterine hipertenzija ir galvos smegenų insultu. Dėl spartesnės kraujagyslių aterosklerozės jie labiau rizikuoja patirti išeminę širdies ligą ar miokardo infarktą, o dėl pakitusios gliukozės/insulino pusiausvyros atsiranda polinkis į cukrinį diabetą bei nutukimą.
Nereti atvejai, kuomet knarkimas ir apnėjos dominuoja gulint ant nugaros. Tuomet gali pagelbėti paprasčiausias gydymo būdas – teniso kamuoliuko įsiuvimas į nugarinę pižamos pusę. Nemalonus pojūtis gulint ant kamuoliuko privers pasiversti ant šono ir bent iš dalies sumažinti knarkimą ir kvėpavimo pauzes. Šiuo metu siūloma ir modernesnių pozicinės terapijos priemonių – specialių pagalvių, vibruojančių diržų ar čiužinių, išmaniųjų programėlių.
Deja teniso kamuoliuko gali nepakakti. Sunkesnei ir su padėtimi taip labai nesusijusiai miego apnėjai gydyti gali prireikti atsikratyti viršsvorio, operaciniu būdu šalinti viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimą veikiančias priežastis ar pritaikyti burnos korekcijos aparatus. Pagrindiniu ir efektyviausiu OMAS gydymo būdu laikoma tęstinė teigiamo kvėpavimo takų slėgio terapija (angl. Continuous Positive Airway Pressure – CPAP). Pacientui pritaikomas aparatas, turintis nosies/nosies-burnos kaukę ar kaniules, pro kurias pučiamas oras ir palaikomas tam tikras slėgis, neleidžiantis subliūkšti kvėpavimo takams ir pasireikšti knarkimui bei apnėjoms.
Tai tiek apie obstrukcinę miego apnėją – mūsų gyvenimo kokybę veikiančią ligą, kurią įtarti galima, diagnozuoti gana paprasta, o gydyti būtina.
Evelina Pajėdienė
Naudota literatūra:
- Edinburgh sleep medicine teaching course material, 2013.
- Bassetti C. et al. Sleep Medicine Textbook. European Sleep Research Society, 2014.
Paklauskite