Pirmiausia kalti hormonai. Lytinių hormonų receptoriai išsidėstę net keliose smegenų vietose, iš kurių dalis tiesiogiai atsakingos už miego ir būdravimo procesų reguliavimą. Pavyzdžiui, moteriškas hormonas estrogenas sumažina prabudimų skaičių bei pailgina paradoksinio miego trukmę, kuomet jo „kolega“ progesteronas didina dienos mieguistumo pojūtį. Tik prasidėjus nėštumui lytinių hormonų kiekis smarkiai pasikeičia, o artėjant gimdymui, estrogeno koncentracija padidėja 100 kartų, o progesterono – 10 kartų. Antrasis kaltininkas yra anatomiškai besikeičiantis besilaukiančios moters kūnas. Augant vaisiui, sparčiai didėjanti gimda vis labiau spaudžia šlapimo pūslę, dėl ko pradeda varginti dažnesnis poreikis šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Tai yra nuo 85 iki 95% nėščiųjų naktinių prabudimų pagrindinė priežastis. Be to, gimda pakeičia diafragmos, skrandžio ir kitų organų padėtį, dėl ko pasireiškia kvėpavimo sutrikimai miego metu bei gastroezofaginis refliuksas. Trečioji ne ką mažiau svarbi miego sutrikimo nėštumo metu priežastis yra psichologinė įtampa, nerimas dėl laukiančio gimdymo bei pogimdyvinio periodo, išankstinis pasirengimas būdrauti ir tenkinti gimusio mažylio poreikius. Nepamirškime ir daugybės kitų miegą trikdančių veiksnių – nugaros ir klubų sąnarių skausmų, nepatogios miegojimo padėties, karščio pylimų ir šalčio atakų..
Nors skirtingos miego problemos vargina daugumą nėščių moterų, vis dėlto jos yra per mažai akcentuojamos tiek pačių pacienčių, tiek juos prižiūrinčio medicinos personalo. Lyginant polisomnografijos (instrumentinio visos nakties miego tyrimo) rezultatus tarp kūdikio nesilaukiančių ir besilaukiančių moterų, pastarosios pasižymėjo reikšmingai ilgesne užmigimo trukme, sumažėjusiu paradoksinio miego kiekiu, padidėjusiu paviršinio (kuomet tik pereinama iš būdravimo į snaudimą) N1 stadijos miego kiekiu. Susilaukus vaikelio, miegas, be abejonės, nepagerėja. Vis dėlto, palyginus krūtimi maitinančių ir iš buteliuko maitinančių motinų miego struktūrą, pirmosios turėjo daugiau giliojo N3 stadijos miego (kurio metu labiausiai pailsime) bei „žemesnį“ prabudimo slenkstį. Panašu, jog jų smegenys prisitaikė kuo efektyviau išnaudoti miego periodą iki kito su žindymu susijusio prabudimo.
Nuo 10 iki 15% moterų miego sutrikimai pradeda varginti jau pirmajame nėštumo trimestre. Didžiulis mieguistumas dienos metu bei nuovargio, išsekimo pojūtis gali būti ir vienas pirmųjų nėštumo požymių. Vis dėlto naktį būsimas mamas (ypač pirmakartes) gali varginti nemiga, pasireiškianti sunkumu užmigti bei tęsti miegą prabudus. Nemigos simptomai dažnai sumažėja antrajame trimestre, tačiau gali ir vėl sugrįžti nėštumo pabaigoje, kuomet dažnus prabudimus sąlygoja minėtas šlapinimosi poreikis, skausmai, neįprasta miegojimo padėtis ar net sapnuojami košmarai.
Analizuojant besilaukiančių moterų sapnų turinį, pastebėta tendencija sapnų, susijusių su vandeniu ir vandens telkiniais bei pačiu gimdymo procesu bei vaikeliu.
Norint sumažinti prabudimų skaičių, patariama sumažinti išgeriamų skysčių kiekį antroje dienos pusėje, vengti kofeino turinčių gėrimų. Rekomenduojama miegoti ant kairiojo šono, patogesnę padėtį sukuriant su įvairiomis pagalvėmis ir voleliais. Dauguma pacienčių ir jas prižiūrinčių gydytojų nėštumo metu vengia migdančiai veikiančių medikamentų. Nors mokslinių duomenų nėra pakankamai, vis dėlto daugumą tokių vaistų (pvz., benzodiazepinus ar antidepresantus) už jų kontrolę atsakingos tarnybos įtraukė į galimą arba patvirtintą žalą besivystančiam vaisiui keliančių vaistų grupę. Iš miegą veikiančių vaistų tik kai kurie antihistamininiai (arba priešalerginiai) preparatai laikomi saugūs ir nedidinantys vaisiaus apsigimimų ar augimo defektų rizikos. Vis dėlto miego specialistai rekomenduoja nėštumo metu miegą pagerinti nemedikamentinėmis gydymo priemonėmis, tokiomis kaip meditacija, joga ar kitas tinkamai parinktas fizinis aktyvumas, bei kognityvinė elgesio psichoterapija.
Kiti dažnai nėščiąsias varginantys miego sutrikimai yra neramių kojų sindromas bei periodiniai galūnių judesiai miego metu. „Neramias kojas“ turinčios pacientės skundžiasi nemaloniu deginimo, niežulio, „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūčiu blauzduose ir paduose, ypač vakarais ir ramybėje. Jei naktį kojos išlieka „neramios“, trūkčioja, juda ir sukelia prabudimus, tuomet nustatomas periodinis galūnių judesių sutrikimas miego metu. Viena dažniausių šių sutrikimų priežasčių nėštumo metu yra geležies stokos mažakraujystė bei folio rūgšties trūkumas, todėl svarbu ištirti šių junginių koncentraciją ir radus ją sumažėjusią, vartoti geležies ir folio rūgšties papildus. Taip pat nemalonius pojūčius kojose sumažina šilto vandens vonelės, lengvas masažas prieš miegą, kompresinių kojinių dėvėjimas.
Paskutinė, bet bene reikšmingiausia su miegu susijusi problema yra kvėpavimo sutrikimai miego metu. Nėštumo metu didėjantis kūno svoris, besikeičianti diafragmos padėtis, kūno audinių (tuo pačiu ir kvėpavimo takuose esančių) paburkimas didina riziką pasireikšti kvėpavimo pauzėms ir knarkimui net ir iki pastojimo tokių problemų neturėjusioms moterims. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, nėštumo metu pasireiškianti miego apnėja yra reikšmingai susijusi su didesne gestacinio diabeto, preeklampsijos ir vaisiaus augimo sulėtėjimo rizika. Taigi įtarus kvėpavimo sutrikimą miego metu būtina jį gydyti nedelsiant, nes tai svarbu tiek būsimos mamos, tiek jos atžalos sveikatai. Kūno svorio mažinimas nėštumo metu nerekomenduojamas. Knarkimui (o tuo pačiu ir padidėjusiam rūgštingumui) mažinti rekomenduojama miegoti pakeltu galvūgaliu bei pasisukus ant kairiojo šono (būtent ant kairiosios pusės efektyvesnė vaisių aprūpinanti kraujotaka). Teigiamo slėgio ventiliacija – pagrindinis kvėpavimo sutrikimų miego metu gydymo būdas. Jis yra saugus bei efektyvus tiek nėštumo metu, tiek ir po jo, jei pakartotinai įvertinus būklę, miego apnėjos problema išlieka.
Nors nėštumas nėra ilgai trunkantis procesas, vis dėlto nereiktų numoti ranka į jo metu pasireiškiančius miego sutrikimus. Juk po gimdymo pagaliau sūpuojant ilgai lauktą mažąjį džiaugsmelį, mamos miego laukia dar sunkesni išbandymai.
Evelina Pajėdienė
Naudota literatūra:
- Bassetti C. et al. Sleep Medicine Textbook. European Sleep Research Society, 2014.
- Sahota PK et al. Sleep disorders in pregnancy. Curr Opin Pulm Med, 2003 Nov;9(6):477-83.
- Michele L. Okun et al. A review of sleep-promoting medications used in pregnancy. American Journal of Obstetrics and Gynecology, 2014, 212, Issue 4, Pages 428–441
Paklauskite