Nėštumas ir miegas
Pirmiausia kalti hormonai. Lytinių hormonų receptoriai išsidėstę net keliose smegenų vietose, iš kurių dalis tiesiogiai atsakingos už miego ir būdravimo procesų reguliavimą. Pavyzdžiui, moteriškas hormonas estrogenas sumažina prabudimų skaičių bei pailgina paradoksinio miego trukmę, kuomet jo „kolega“ progesteronas didina dienos mieguistumo pojūtį. Tik prasidėjus nėštumui lytinių hormonų kiekis smarkiai pasikeičia, o artėjant gimdymui, estrogeno koncentracija padidėja 100 kartų, o progesterono – 10 kartų. Antrasis kaltininkas yra anatomiškai besikeičiantis besilaukiančios moters kūnas. Augant vaisiui, sparčiai didėjanti gimda vis labiau spaudžia šlapimo pūslę, dėl ko pradeda varginti dažnesnis poreikis šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Tai yra nuo 85 iki 95% nėščiųjų naktinių prabudimų pagrindinė priežastis. Be to, gimda pakeičia diafragmos, skrandžio ir kitų organų padėtį, dėl ko pasireiškia kvėpavimo sutrikimai miego metu bei gastroezofaginis refliuksas. Trečioji ne ką mažiau svarbi miego sutrikimo nėštumo metu priežastis yra psichologinė įtampa, nerimas dėl laukiančio gimdymo bei pogimdyvinio periodo, išankstinis pasirengimas būdrauti ir tenkinti gimusio mažylio poreikius. Nepamirškime ir daugybės kitų miegą trikdančių veiksnių – nugaros ir klubų sąnarių skausmų, nepatogios miegojimo padėties, karščio pylimų ir šalčio atakų..
Kaip miega mokyklos padaužos
1998 m. miego medicina besidomintys gydytojai apsilankė keliose Amerikos pradinėse mokyklose ir paprašė mokytojų nurodyti blogiausiai besimokančius pirmokėlius. Tokių „paskutinio suolo“ mėgėjų jie surinko 297, detaliai apklausė jų tėvus ir atliko visos nakties deguonies bei anglies dvideginio (kuris dominuoja iškvėpiamame ore) koncentracijos kraujyje matavimą. 54 vaikams tyrėjai nustatė su miegu susijusių kraujo dujų apykaitos sutrikimą. Tėvams sutikus, 30 vaikų buvo gydyti atliekant tonzilių ir adenoidų šalinimo operaciją, kuomet likę 24 liko negydyti. Po metų palyginus abiejų grupių mokymosi rezultatus, jie reikšmingai pagerėjo gydytų vaikų grupėje. Ši mokslinė studija buvo viena pirmųjų, parodžiusių kvėpavimo sutrikimų miego metu poveikį vaikų mokymosi pasiekimams.
Ką sapnavote šiąnakt?
Klaidingai galvojama, jog sapnuojame tik paradoksinio miego stadijoje. Tai kelis kartus per naktį pasikartojanti miego stadija, kuriai būdingi greiti akių judesiai ir visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas. Nors jos metu tikrai sapnuojama intensyviai, tačiau sėkmingai sapnuoti galima ir kitų miego stadijų metu. Taip pat galime matyti vaizdinius užmingant (tuomet jie vadinami hipnagoginiais) arba ryte bundant (hipnopompiniai). Taip sapnuoti ypač gerai sekasi vaikams ir tai dar viena priežastis prieš miegą jiems skaityti vaizdingas pasakas, galinčias suteikti peno sapnams.
Vaikų miegas – misija (ne)įmanoma
Pirmaisiais gyvenimo metais miego savybės kinta itin sparčiai. Naujagimiai dažniausiai išmiega beveik visą parą, kas 1-3 val. atsikeldami tik pavalgyti. Kuomet vienerių sulaukęs vaikas išmiega 10-12 val. per naktį bei nusnaudžia 1-2 kartus dienos metu. Augdamas kūdikio organizmas mokosi pasisavinti kalorijas ir jų atsargų pradeda pakakti iš dienos maitinimų, todėl sulaukęs 6 mėnesių mažylis jau gali išmiegoti visą naktį nepertraukiamai arba su 1-2 maitinimais.
