Nėštumas ir miegas
Pirmiausia kalti hormonai. Lytinių hormonų receptoriai išsidėstę net keliose smegenų vietose, iš kurių dalis tiesiogiai atsakingos už miego ir būdravimo procesų reguliavimą. Pavyzdžiui, moteriškas hormonas estrogenas sumažina prabudimų skaičių bei pailgina paradoksinio miego trukmę, kuomet jo „kolega“ progesteronas didina dienos mieguistumo pojūtį. Tik prasidėjus nėštumui lytinių hormonų kiekis smarkiai pasikeičia, o artėjant gimdymui, estrogeno koncentracija padidėja 100 kartų, o progesterono – 10 kartų. Antrasis kaltininkas yra anatomiškai besikeičiantis besilaukiančios moters kūnas. Augant vaisiui, sparčiai didėjanti gimda vis labiau spaudžia šlapimo pūslę, dėl ko pradeda varginti dažnesnis poreikis šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Tai yra nuo 85 iki 95% nėščiųjų naktinių prabudimų pagrindinė priežastis. Be to, gimda pakeičia diafragmos, skrandžio ir kitų organų padėtį, dėl ko pasireiškia kvėpavimo sutrikimai miego metu bei gastroezofaginis refliuksas. Trečioji ne ką mažiau svarbi miego sutrikimo nėštumo metu priežastis yra psichologinė įtampa, nerimas dėl laukiančio gimdymo bei pogimdyvinio periodo, išankstinis pasirengimas būdrauti ir tenkinti gimusio mažylio poreikius. Nepamirškime ir daugybės kitų miegą trikdančių veiksnių – nugaros ir klubų sąnarių skausmų, nepatogios miegojimo padėties, karščio pylimų ir šalčio atakų..
