Ką įdomaus mums davė miego mokslas 2020-aisiais?
Obstrukcinė miego apnėja – gydyti, gydyti ir dar kartą gydyti
Sena tiesa naujai – fizinis aktyvumas (įskaitant ir paprastą vaikščiojimą) padeda ne tik palengvinti su obstrukcine miego apnėja susijusius simptomus jau ją diagnozavus (daugiau judate, mažiau sveriate, mažiau stoja kvėpavimas miego metu bei mažiau knarkiate), bet ir sumažina riziką susirgti miego apnėja.
Pagaliau Matthew Walker knyga “Kodėl mes miegame“ lietuviškai!
Kadangi pati besąlygiškai tikiu miego svarba ir bandau edukuoti visuomenę bei populiarinti miego mokslą, skaitydama „Kodėl mes miegame“ sutinku sau bendramintį. Neuromokslininkas ir miego ekspertas Matthew Walker rašo: „Dievinu miegą kaip reiškinį ir jo daroma poveikį. Man patinka aiškintis tai, ko apie jį dar nežinome. Labai mėgstu šviesti visuomenę ir atskleisti jai stebėtiną miego teikiamą naudą. Aistringai ieškau būdų, kaip padėti žmonijai vėl atrasti miegą, kurio jai taip trūksta.“
Pasaulinę miego dieną nepamirškime, jog imunitetą stiprina ir kokybiškas miegas
Nors kokybiškas miegas nėra vaistas nuo virusinių ar kitos kilmės infekcijų, tačiau jis reikšmingai susijęs su imunine sistema. Pateikiu kelis tai patvirtinančius mokslinius argumentus.
Geras miegas = sveikas senėjimas?
Jau žmogui įžengus į penktąją dešimtį, pastebimi su miegu susiję pokyčiai: 1) ankstėja gulimosi nakties miegui bei prabudimo rytais laikas; 2) ilgėja užmigimui skirtas laikas; 3) trumpėja bendra miego trukmė; 4) labiau fragmentuotas miegas, t.y. pilnas trumpų ir ilgesnių prabudimų; 5) labiau paviršinis ir jautrus aplinkos stimulams miegas; 6) mažesnis lėtojo, gilaus miego kiekis. Įdomu, jog lėtojo miego kiekis reikšmingiau sumažėja senyvo amžiaus vyrams, tačiau bloga miego kokybe su amžiumi labiau ima skųstis moterys. Ar tai mokslinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretacijos spragos, ar vis dėlto realūs organizmo skirtumai, lieka neaišku. Senstant taip pat padažnėja dienos pogulių, kurių net pusė yra neplanuoti ir sukelti didelio dienos mieguistumo. Senstant mažėja ir pagrindinio mūsų miego-būdravimo ritmą reguliuojančio laikrodžio – virškryžminio branduolio, ląstelių, dėl ko dienos bėgyje žmogus nebebūna toks aktyvus, dažniau eina pogulio bei anksčiau ruošiasi nakties miegui.
10 mitų apie miegą
1. Miego trūkumą galima kompensuoti. Ilgai besitęsiančios miego stokos, t.y. kuomet kas naktį surenkama tik 5-6 valandos miego, nepavyks kompensuoti išsimiegojimu ar net persimiegojimu savaitgalio ar atostogų dienomis. Jau po vienos nekokybiškos nakties mūsų smegenyse kaupiasi įvairios toksinės medžiagos, kurios nespėjo išsivalyti dėl per trumpo miego laiko, blogėja mūsų pažintinės funkcijos, darbingumas, fizinė ir emocinė savijauta.
Laikrodžiai mūsų ląstelėse
18-ajame amžiuje astronomas Jean Jacques d’Ortous de Mairan, tyrinėdamas augalą mimozą (dar vadinamą jautriąja mimoza), pastebėjo, kad jos lapai prasiskleidžia dienos metu ir susiskleidžia sutemus. Jis padėjo augalą į visą parą šviesos negaunančią patalpą, tačiau augalas elgėsi taip pat. Taip buvo suprasta, kad augalai, kaip ir daugelis kitų gyvų organizmų, turi biologinį laikrodį, padedantį prisitaikyti mūsų organizmui prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau ties mimoza moksliniai tyrinėjimai nesustojo..
Ką sapnavote šiąnakt?
Klaidingai galvojama, jog sapnuojame tik paradoksinio miego stadijoje. Tai kelis kartus per naktį pasikartojanti miego stadija, kuriai būdingi greiti akių judesiai ir visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas. Nors jos metu tikrai sapnuojama intensyviai, tačiau sėkmingai sapnuoti galima ir kitų miego stadijų metu. Taip pat galime matyti vaizdinius užmingant (tuomet jie vadinami hipnagoginiais) arba ryte bundant (hipnopompiniai). Taip sapnuoti ypač gerai sekasi vaikams ir tai dar viena priežastis prieš miegą jiems skaityti vaizdingas pasakas, galinčias suteikti peno sapnams.
Kaip mus veikia laikrodžio persukimas
Idėja apie dienos šviesą saugantį laiką (angl. daylight saving time) pirmą kartą šovė JAV politikui ir mokslininkui Bendžaminui Franklinui 1784 m. Taip jis siūlė sumažinti ilgais tamsiais vakarais naudojamo apšvietimo išlaidas. Kur kas vėliau, 1916 m. šis pasiūlymas nuskambėjo Didžiosios Britanijos parlamente. Astronomai ir kiti protingi dėdės laiko keitimo naudą argumentavo taip: darbo laiko pradžia bus suartinama su saulėtekiu, vakarais daugiau laisvalaikio bus praleidžiama lauke, sumažės alkoholio vartojimas uždarose susirinkimo vietose, pagerės karių rengimas dienos metu, pagerės bendra žmonių savijauta bei sumažės elektros energijai skiriamos išlaidos.
