Laiko juostų pakeitimo sindromas: patarimai keliaujantiems

2017-06-20 Miego sutrikimų gydymas

Pagaliau sulaukėme vasaros, kuri neretam mūsų siejasi su atostogomis ir kelionėmis. Išvykstant į tolimas šalis, reiktų ne tik susikrauti lagaminą, įsimesti kelionių gidą bei pasidomėti reikalingais skiepais. Vertėtų pasiruošti ir galimam laiko juostų pakeitimo sindromui, geriau pažįstamam anglišku pavadinimu "jet lag".

Laiko juostų pakeitimo sindromas priskiriamas miego – būdravimo ritmo sutrikimams. Jis pasireiškia, kuomet mūsų vidinis cirkadinis laikrodis nespėja prisitaikyti prie staiga pasikeitusio išorinio laiko. Organizmui vis dar bandant gyventi įprastu mūsų gyvenamosios aplinkos laiku, pradedame jaustis mieguisti dieną, bet negalime užmigti naktį. Prie šių simptomų dar prisideda nuovargio jausmas, nesugebėjimas normaliai funkcionuoti dienos metu bei somatiniai simptomai, tokie kaip žarnyno negalavimai. Laiko juostų pakeitimo sindromas jaučiamas perkirtus dvi ar daugiau laiko juostų ir praėjus 1-2 dienoms po skrydžio.

Adaptacijai prie naujojo laiko reikia tiek dienų, kiek laiko juostų perskridome.

Tačiau prisitaikyti sekasi sunkiau, jei keliavome rytų kryptimi, nes tuomet įprastas 24 valandų paros ritmas sutrumpėja ir esame priversti anksčiau prabusti ir sumažinti miegui skirtą laiką. Pastebėta, jog prie naujojo laiko sunkiau adaptuojasi jaunesnio amžiaus keliautojai.

Laiko juostų pakeitimo sindromas ypač aktualus profesionaliems sportininkams, vykstantiems į tarptautines varžybas. Pvz., Didžiosios Britanijos olimpiniai atletai, perskridę 5 laiko zonas, pasižymėjo ne tik lėtesne reakcija, bet ir sumažėjusia kojų bei nugaros jėga. O stebint futbolo ir krepšinio komandų žaidimą, neretai iš rytų į vakarus atskridusios komandos pralaimi aikštės šeimininkams.

Rimti sportininkai rimtai ir bando kovoti su neigiamu laiko juostų pakeitimo sindromo poveikiu. Kai kurie dar likus metams iki olimpinių žaidynių skrenda tūkstančius kilometrų į būsimą jų vietą. Ten jie treniruojasi ir tiesiog gyvena, taip bandydami pripratinti savo organizmą prie paros ritmo pokyčių.

2016 m. Rio vasaros olimpiadoje pastebėta atletų su neįprastais akiniais. Jie turėjo besikeičiančios raudonos – mėlynos spalvos stiklus ir LED šviesos šaltinį. Šviesos terapija – vienas iš cirkadinių sutrikimų gydymo būdų, padedančių pakoreguoti melatonino ir kortizolio išskyrimą, kad būtų lengviau miegoti, būdrauti bei laimėti medalius naujoje laiko zonoje.

Kitas metodas, labiau skirtas laiko juostų pakeitimo sindromo profilaktikai, o ne gydymui, yra chronoterapija. Likus savaitei ar kelioms savaitėms iki planuojamos kelionės, galima palaipsniui pratinti organizmą prie būsimo naujojo laiko, t.y. keliomis valandomis ankstinti arba vėlinti užmigimo ir prabudimo laiką bei pritaikyti prie jo užkandžiavimo, sporto bei kitas veiklas.

Dažnai ir toli skraidantiems pagelbėti bando ir išmaniųjų programėlių gamintojai. Pvz., programėlė “Jet Lag Rooster” pataria, kada ir kiek laiko praleisti natūralioje šviesoje, o “SkyZen” – kaip elgtis skrydžio metu, norint palengvinti laiko juostų pakeitimo sindromo simptomus.

Jei profilaktika užsiimti nepavyko, galima pavartoti ir melatonino ar migdomųjų preparatų, prieš tai žinoma pasikonsultavus su gydytoju, nes jų efektas gali ne visada būti toks, kokio tikimasi.

Lengvų skrydžių ir įsimintinų kelionių visiems!

 

Evelina Pajėdienė

Naudota literatūra:

  1. Bassetti C. et al. Sleep Medicine Textbook. European Sleep Research Society, 2014.
  2. Lee A., Galves C. J. Jet lag in athletes. Sports Health vol. 4(3); 2012.
  3. www.selectspecs.com/blog/all-the-latest-wearable-tech-from-the-rio-2016-olympics/
  4. www.google.lt/amp/www.independent.co.uk/travel/news-and-advice/how-to-combat-jet-lag-apps-are-offering-a-digital-solution-a6801976.html%3famp

 

 


Paklauskite