Pasaulinę miego dieną nepamirškime, jog imunitetą stiprina ir kokybiškas miegas
Nors kokybiškas miegas nėra vaistas nuo virusinių ar kitos kilmės infekcijų, tačiau jis reikšmingai susijęs su imunine sistema. Pateikiu kelis tai patvirtinančius mokslinius argumentus.
Geras miegas = sveikas senėjimas?
Jau žmogui įžengus į penktąją dešimtį, pastebimi su miegu susiję pokyčiai: 1) ankstėja gulimosi nakties miegui bei prabudimo rytais laikas; 2) ilgėja užmigimui skirtas laikas; 3) trumpėja bendra miego trukmė; 4) labiau fragmentuotas miegas, t.y. pilnas trumpų ir ilgesnių prabudimų; 5) labiau paviršinis ir jautrus aplinkos stimulams miegas; 6) mažesnis lėtojo, gilaus miego kiekis. Įdomu, jog lėtojo miego kiekis reikšmingiau sumažėja senyvo amžiaus vyrams, tačiau bloga miego kokybe su amžiumi labiau ima skųstis moterys. Ar tai mokslinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretacijos spragos, ar vis dėlto realūs organizmo skirtumai, lieka neaišku. Senstant taip pat padažnėja dienos pogulių, kurių net pusė yra neplanuoti ir sukelti didelio dienos mieguistumo. Senstant mažėja ir pagrindinio mūsų miego-būdravimo ritmą reguliuojančio laikrodžio – virškryžminio branduolio, ląstelių, dėl ko dienos bėgyje žmogus nebebūna toks aktyvus, dažniau eina pogulio bei anksčiau ruošiasi nakties miegui.
10 mitų apie miegą
1. Miego trūkumą galima kompensuoti. Ilgai besitęsiančios miego stokos, t.y. kuomet kas naktį surenkama tik 5-6 valandos miego, nepavyks kompensuoti išsimiegojimu ar net persimiegojimu savaitgalio ar atostogų dienomis. Jau po vienos nekokybiškos nakties mūsų smegenyse kaupiasi įvairios toksinės medžiagos, kurios nespėjo išsivalyti dėl per trumpo miego laiko, blogėja mūsų pažintinės funkcijos, darbingumas, fizinė ir emocinė savijauta.
Laikrodžiai mūsų ląstelėse
18-ajame amžiuje astronomas Jean Jacques d’Ortous de Mairan, tyrinėdamas augalą mimozą (dar vadinamą jautriąja mimoza), pastebėjo, kad jos lapai prasiskleidžia dienos metu ir susiskleidžia sutemus. Jis padėjo augalą į visą parą šviesos negaunančią patalpą, tačiau augalas elgėsi taip pat. Taip buvo suprasta, kad augalai, kaip ir daugelis kitų gyvų organizmų, turi biologinį laikrodį, padedantį prisitaikyti mūsų organizmui prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau ties mimoza moksliniai tyrinėjimai nesustojo..
Išmaniosios miego technologijos: būti ar nebūti?
Labai tikėtina, kad ir jūs priklausote “Kiekybinio aš” (angl. Quantified Self, arba lifelogging) judėjimui. Šis judėjimas stengiasi įtraukti informacines technologijas į žmogaus kasdienį gyvenimą tam, kad jos padėtų stebėti mūsų elgseną, fizinę ir emocinę savijautą. 2012 m. apskaičiuota, jog septyni iš dešimt amerikiečių išmaniųjų priemonių pagalba stebi savo sveikatą (pvz., skaičiuoja suvalgomų produktų maistinę vertę ar sportuojant išeikvotas kalorijas). Ir tai 2012 m., o žinant technologijų vystymosi spartą, pateikti duomenys jau seniai neatitinka dabartinės situacijos. Šiuo metu pasaulyje virš 100 milijonų žmonių seka įvairius savo savijautos rodiklius, vis dėlto sunku išskaičiuoti, kiek jų susiję su miegu.
Nemiga arba kodėl Džono Lenono akys paraudusios
Nemiga skirstoma į ūminę ir lėtinę. Abiems būdingas sunkumas užmigti nakties pradžioje, nesugebėjimas pratęsti miego prabudus ar ankstesnis nei planuotas pabudimas ryte. Pagrindinis skirtumas tarp šių tipų – kiek laiko trunka simptomai – ar mažiau, ar daugiau 3 mėnesių. Continue Reading
Kiek turėtume miegoti
Nors šios asmenybės paliko neišdildomą pėdsaką istorijoje, vis dėlto dėl tokių miego įpročių jiems galima įtarti hipomaniją arba bent jau priskirti retai sutinkamų žmonių grupei – trumpai miegantiesiems (angl.short sleepers). Egzistuoja įsitikinimas, kad kiekvienas iš mūsų turėtume miegoti po 8 valandas. Ar tai tiesa? Kokios grėsmės laukia, jei miegosime trumpiau arba ilgiau?