Istorija apie mieguistą pudelį

2018-02-04 Miego sutrikimų diagnostika

1972 m. Kanadoje gimė keturių pudelių veislės šunelių vada. Viena kalytė vardu Monique iš vados išsiskyrė tuo, jog pradėjusi žaisti ar laukiant skanėsto, ji staiga parkrisdavo ir gulėdavo žvelgdama stiklinėmis akimis. Šunį apžiūrėjusiems veterinarams kilo mintis apie į katapleksiją panašius priepuolius ir jie prisiminė, jog Stanfordo universiteto Kalifornijoje dirbantis miego specialistas William Dement aktyviai ieško narkolepsija sergančių šunų. Pasitelkus politikus bei oro skrydžių bendrovių personalą, pudelė Monique, kaip tikra įžymybė, buvo nuskraidinta į Kaliforniją tolesniam mokslininkų stebėjimui. Vėliau buvo rasta bei išvesta ir daugiau Monique likimo draugų - narkolepsija sergančių Dobermanų pinčerių, Labradoro retriverių ir taksų.

Moksliniai šunų stebėjimai leido sukaupti daug žinių apie žmonėms būdingos narkolepsijos priežastis, mechanizmus bei pradėti ieškoti gydymo būdų. Daugėja įrodymų, jog narkolepsiją sukelia autoimuninė ataka, kurios metu organizmas klaidingai reaguoja į paprastą viršutinių kvėpavimo takų ar kitokio pobūdžio infekciją ir sunaikina apie 30 tūkstančių galvos smegenų centre (tiksliau ta dalis vadinama pagumburiu) esančių ir miegui svarbias medžiagas gaminančių nervinių ląstelių. Dėl to sutrinka miego ir būdravimo centrų veikla bei tarpusavio ryšys.

Narkolepsija gali susirgti tiek vaikai bei paaugliai, tiek ir suaugę žmonės. Paveldimumo rizika nėra itin didelė (1-4 % arba 10-40 kartų didesnė tikimybė susirgti narkolepsija sergančiojo artimiesiems lyginant su bendra populiacija), tačiau nustatytos kelios genų mutacijos. Kartais liga gali pasireikšti ir greta kitų neurologinių ar endokrininių sutrikimų.

Narkolepsija dažniausiai prasideda mieguistumo priepuoliais, kuomet dienos metu bet kokioje kasdienėje situacijoje apima nenumaldomas noras miegoti, trumpam užsnūstama, nereaguojama į aplinką ir vėl pabundama kaip nieko nebūtų įvykę.

Mieguistumo atakos gali pasireikšti kartu su staigiu kūno raumenų (dažniausiai kojų, liemens, kaklo, apatinio žandikaulio) atsipalaidavimu, kas vadinama katapleksija. Apėmus raumenų silpnumui, žmogus gali parkristi, suklupti arba spėti atsisėsti, atsigulti. Mieguistumo ir katapleksijos priepuolius dažnai provokuoja stiprios emocijos – džiaugsmas, juokas, pyktis (kaip pudelei Monique – žaidimas ir gardus skanėstas).

Narkolepsija sergantys pacientai dažnai nupasakoja keistus pojūčius, kuomet prabudę lovoje jaučiasi lyg suparalyžuoti, viską jaučia, tačiau negali pasijundinti, arba kūnas sklendžia virš jų. Taip pat jie patiria ryškius sapnus bei regi itin tikroviškus vaizdinius užmingant arba nubundant. Šie pojūčiai puikiai atspindėti 1781 m. Henry Fuseli paveiksle “Košmaras” (angl. The Nightmare), kuriame nutapyta giliai mieganti moteris ir ant jos krūtinės tupintis velniūkštis bei kambaryje tarp užuolaidų tūnantis žirgas.

Narkolepsija gali prasidėti tik didelio mieguistumo priepuoliais, o kiti simptomai prisideda vėliau, bet tuomet ją reikia atskirti nuo kitų patologinio mieguistumo sutrikimų. Vis dėlto kylant įtarimui dėl šios ligos, reikia kreiptis į vaikų ar suaugusių neurologą tolesniam ištyrimui. Narkolepsijai diagnozuoti gydytojas jus apklaus bei apžiūrės, paskirs reikalingus kraujo bei instrumentinius tyrimus bei specifinius miego diagnostikos tyrimus – polisomnografiją bei daugybinį užmigimo testą (apie juos plačiau – http://meskosmiegas.lt/somnologas-polisomnografija-ir-kiti-burtazodziai/).

Nors kol kas pilnai narkolepsiją išgydančių vaistų nėra sukurta, tačiau atskirus ligos simptomus galima efektyviai nuslopinti laikantis tinkamo paros režimo, kuomet sudėliojamas užkandžių laikas, surandama galimybė trumpam dienos poguliui, laikomasi nakties miego higienos taisyklių. Taip pat yra ir mieguistumo bei katapleksijos priepuolius mažinančių vaistų, kuriuos dažniausiai tenka vartoti ilgą laiką.

 

Evelina Pajėdienė

Naudota literatūra:

  1. Bassetti C. et al. Sleep Medicine Textbook. European Sleep Research Society, 2014.
  2. Kryger M. H. et al. Principles and Practice of Sleep Medicine. 5th ed, 2010.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paklauskite