1. Miego trūkumą galima kompensuoti. Ilgai besitęsiančios miego stokos, t.y. kuomet kas naktį surenkama tik 5-6 valandos miego, nepavyks kompensuoti išsimiegojimu ar net persimiegojimu savaitgalio ar atostogų dienomis. Jau po vienos nekokybiškos nakties mūsų smegenyse kaupiasi įvairios toksinės medžiagos, kurios nespėjo išsivalyti dėl per trumpo miego laiko, blogėja mūsų pažintinės funkcijos, darbingumas, fizinė ir emocinė savijauta.
2. Visi turime per naktį išmiegoti 8 valandas. Reikalingas miego valandų skaičius priklauso nuo žmogaus amžiaus ir individualių poreikių. Tačiau vidutinio amžiaus asmeniui rekomenduojama išmiegoti 7-7,5 valandas. Nepamirškite, jog persimiegojimas (daugiau nei 9 valandos per naktį) gali sukelti ne ką mažiau žalos sveikatai nei miego trūkumas. Daugiau skaitykite čia: https://meskosmiegas.lt/kiek-turetume-miegoti/.
3. Mieguistumas yra miego trūkumo požymis. Didelis dienos mieguistumas gali būti ir kitų miego sutrikimų simptomas. Pvz., narkolepsijos – neurologinės ligos, pasižyminčios nenumaldomomis miego atakomis, raumenų silpnumo epizodais, miego paralyžiumi bei ryškiais vaizdiniais užmingant ar prabundant. Dėl miego apnėjos sąlygoto naktinio deguonies trūkumo kraujyje bei daug trumpų prabudimų turinčio miego, dienos metu taip pat gali varginti mieguistumas. Daugiau skaitykite čia: https://meskosmiegas.lt/istorija-apie-mieguista-pudeli/.
4. Knarkimas yra dažnas, jokios įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei nedarantis reiškinys. Iš tiesų, knarkiantį žmogų išgirsite kas antrame name ar bute, tačiau ar verta šią problemą ignoruoti partneriui įsigijus ausų kištukus ar išsikraustant miegoti atskirai? Knarkimas gali sukelti mikroprabudimus ir taip aktyvinti smegenis bei bloginti miego kokybę. Be to, už knarkimo dažnai (bet ne visada) slepiasi miego apnėja, kurią būtina gydyti.
5. Eiti dienos pogulio nerekomenduojama. Esant poreikiui ir galimybėms, numigti dienos metu nėra blogai. Svarbu, kad dienos pogulis neužsitęstų virš valandos ir nebūtų per vėlyvas, nes kitaip bus sunku užmigti ir išlaikyti vientisą nakties miegą.
6. Nemiga gydoma tik vaistais. Migdomieji vaistai laikomi tik nemigos simptomus koreguojančiu gydymu, nepašalinančiu pagrindinių nemigą sukėlusių ir palaikančių veiksnių. Todėl vaistus rekomenduojama vartoti ne ilgiau 4 savaičių, o pirmo pasirinkimo lėtinės nemigos gydymo būdas yra kognityvinė elgesio terapija nemigai. Daugiau apie šį gydymo būdą čia: https://www.youtube.com/watch?v=Rqf9VKAwVtg&app=desktop.
7. Pamokų metu snaudžiantiems, irzliems ar nepaklusniems vaikams trūksta auklėjimo ir motyvacijos. Nebūtinai, nes vaikų ir paauglių amžiuje kvėpavimo sutrikimai miego metu gali bloginti miego kokybę ir sąlygoti dėmesio ir nuotaikos sutrikimus bei prastesnius pasiekimus mokykloje. Daugiau skaitykite čia: https://meskosmiegas.lt/kaip-miega-mokyklos-padauzos/.
8. Prabudus ir neužmiegant vidury nakties, geriausia gulėti lovoje ir laukti, kol vėl užmigsi. Priešingai! Jei prabudę neužmiegate 15-20 minučių, negulėkite nerimaudami ir spoksodami į lubas, o kaip tik kelkitės iš lovos ir atlikite kokią ramią, net nuobodžią veiklą, pvz., valykite dulkes ar skaitykite knygą. Tik vėl apėmus snauduliui, grįžkite į lovą ir bandykite užmigti. Minėta taisyklė yra viena iš kognityvinės elgesio terapijos metu taikomų metodų.
9. Polifazis miego režimas yra kenksmingas. Ir taip, ir ne. Vienareikšmės nuomonės nėra, bet labiausiai linkstama prie nuomonės, jog dvifazis miego ritmas (pvz., 2 paros dalys po 4 val miego + 8 val būdravimo) nėra toks kenksmingas jį lyginant su įprastu ritmu. Šių trumpesnių miego epizodų metu galima išmiegoti didesnį kiekį lėtojo miego, kuris pagerina su atmintimi susijusius smegenų veiklos procesus, vis dėlto mieguistumo ir nepailsėjimo pojūtis gali būti didesnis. Tačiau, jei tenka pastoviai dirbti pamaininį darbą, rekomenduojama rinktis būtent dvifazį, o ne polifazį (kuomet per parą yra daugiau negu du miego-būdravimo epizodai) miegą, nes pastarasis siejamas su blogesniu pažintinių funkcijų ir bendru funkcionavimu.
10. Išmanieji žadintuvai prabudina tinkamiausioje miego stadijoje, kad jaustumėtės žvalūs ir išsimiegoję. Pirma, ar išmaniosios programėlės ir įrenginiai pakankamai specifiškai moka identifikuotj skirtingas miego stadijas? Antra, vis dar diskutuojama, kurioje miego stadijoje geriausia atsibusti, kad jaustumėmės fiziškai, protiškai ir emociškai pailsėję. Gal tai visai ne paviršinio miego, o greitų akių judesių miego stadija? Daugiau skaitykite čia: https://meskosmiegas.lt/ismaniosios-miego-technologijos-buti-ar-nebuti/.
Faktų daugėja, mitų mažėja, tačiau klausimų dar išlieka daug. Tuo miego mokslas ir žavus. Visiems naujų atradimų kitąmet!
Evelina Pajėdienė
Paklauskite
