Ką įdomaus mums davė miego mokslas 2020-aisiais?

2021-01-22 Miego ABC

Prabėgę metai buvo daugeliui nelengvi tiek emociškai, tiek fiziškai. COVID-19 pandemija taip pat reikšmingai paveikė miego mediciną bei miego mokslą: dėl karantino pablogino miego paslaugų prieinamumą bei pakoregavo miego mokslinių tyrimų eigą; nerimas, pasikeitęs darbo ir gyvenimo ritmas sukėlė naujų miego sutrikimų iki šiol tokių problemų neturėjusiems žmonėms (net atsirado medicininis terminas “COVID-nemiga” (angl. COVID-insomnia)) bei paskatino naujus mokslinius tyrimus apie pandemijos įtaką mūsų miego funkcijoms ir cirkadiniam ritmui. Bet 2020-ieji metai sukosi ne tik apie virusą. Bandysiu apžvelgti įdomiausius ir išskirtinius miego mokslo pasiekimus.

Obstrukcinė miego apnėja – gydyti, gydyti ir dar kartą gydyti

Sena tiesa naujai – fizinis aktyvumas (įskaitant ir paprastą vaikščiojimą) padeda ne tik palengvinti su obstrukcine miego apnėja susijusius simptomus jau ją diagnozavus (daugiau judate, mažiau sveriate, mažiau stoja kvėpavimas miego metu bei mažiau knarkiate), bet ir sumažina riziką susirgti miego apnėja.

https://jcsm.aasm.org/doi/10.5664/jcsm.8456

Kitas svarbus pastebėjimas apie obstrukcinę miego apnėją – jei jos nediagnozuosime ir negydysime, ateityje teks gydyti ir daugiau su ja susijusių sveikatos sutrikimų. Peržvelgus 2006-2013 metų JAV sveikatos paslaugoms skirtas išlaidas ir jų panaudojimo tikslus, vienerius metus iki obstrukcinės miego apnėjos sindromo diagnozavimo, pacientai reikšmingai dažniau naudojosi visomis sveikatos paslaugomis, lyginant su obstrukcinės miego apnėjos diagnozės negavusiais pacientais. Palyginimui pirmajai pacientų grupei tekusios metinės sveikatos išlaidos sudarė 19,566 JAV dolerių, antrajai – 13,239 JAV dolerių.

https://jcsm.aasm.org/doi/10.5664/jcsm.8128

Cirkadiniai ritmai svarbūs smegenų „išvalymui“

Ankstesnių mokslinių tyrimų metu nustatyta, jog per dieną susikaupusios toksinės mežiagos iš smegenų išvalomos miego metu specialios glimfatinės sistemos pagalba. Tai atradusi mokslininkų grupė paskelbė naujausius duomenis, jog šios sistemos veikla taip pat yra glaudžiai reguliuojama cirkadinio ritmo.

Paprastai tariant: norėdami, kad mūsų smegenys būtų tinkamai pailsėjusios, darbingos ir pasirengusios įsiminti naują informaciją, turime net tik išmiegoti pakankamą miego kiekį, bet ir laikytis reguliarumo – tuo pačiu metu eiti gultis ir keltis.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7468152/

Vėlyvos miego fazės sindromas (angl. delayed sleep phase syndrome) – miego ritmo sutrikimas, kuomet žmogus pastoviai sugeba nueiti gulti ir užmigti neįprastai vėlyvu metu (pvz., apie 2-3 val. nakties) ir atsibusti tik apie vidurdienį. Jei šis ritmas nėra tiek radikaliai pasislinkęs, tokie žmonės tiesiog priskiriami „pelėdos“ tipui. 2017 m. buvo atrasta geno mutacija, susijusi su vėlyvos miego fazės sindromu. Ši mutacija nėra jau tokia reta – nustatoma apytiksliai vienam iš 75 europiečių, bet iki galo neaišku, kaip dažnai ji sukelia minėtą miego ritmo sutrikimą. 2020 m. išspausdintame straipsnyje profesorė C. Partch ir jos kolegos nustatė, kokį poveikį miego ritmui sukelia minėta genetinė mutacija ir kaip ją galima panaudoti naktinėjančių žmonių vidinio laikrodžio gydymui.

https://www.sciencedaily.com/releases/2020/10/201027105354.htm

Miego medicinos ateitis – vartotojui patrauklios technologijos ir duomenų mokslas

Miegas tampa vis patrauklesniu informacinių technologijų kūrėjų, analitikų, duomenų mokslininkų, investuotojų ir kitokio plauko ekspertų taikiniu. Intensyviai ieškoma būdų, kaip kuo paprastesnėmis bei kuo mažiau invazyviomis priemonėmis diagnozuoti ir gydyti miego sutrikimus, kaip analizuoti neuromokslinius duomenis pasitelkiant dirbtinį intelektą, kaip visapusišku gyvenimo būdo keitimu pagerinti miego kokybę ir taip patiems tapti efektyvesniais visuomenės dalyviais. Miego medicinoje dirbantys specialistai 2020-aisiais kaip niekada aktyviai diskutavo apie telemedicinos paslaugų diegimą, nuotolinių konsultacijų, diagnostikos ir gydymo svarbą, kur miego medicina tikrai nesunkiai rastų savo vietą.

https://www.nature.com/articles/s41746-020-0244-4

https://jcsm.aasm.org/doi/10.5664/jcsm.8388

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7332273/

COVID-19 ir miegas

Dėl paties viruso sukeltos infekcijos bei pandemijos sąlygoto nerimo miego sutrikimais skundėsi 57,1% italų (iš viso apklausta 2291) ir 18% kinų (iš viso apklausta 7236). Tarptautinėje COVID-19 miego studijoje (angl. International COVID-19 Sleep Study) dažniausiai registruota naujos pradžios nemiga, naktiniai košmarai, paradoksinio miego elgesio sutrikimas, kvėpavimo sutrikimai miego metu.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7215153/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7152913/

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jsr.13206

2020 m. balandžio 4 – gegužės 6 dienomis 7517 žmonės iš 40 pasaulio valstybių užpildė apklausą apie jų miego ir būdravimo ritmo pokyčius pirmosios COVID-19 bangos metu (angl. Global Chrono Corona Survey). Jų vidutinis karantino sąlygomis praleistas laikas buvo 32,7  ± 9,1 dienos ir tai sukėlė reikšmingus pokyčius miego-būdravimo ritme, kuomet jis labai skiriasi darbo ir poilsio dienomis. Šis reiškinys dar vadinamas „social jetlag“. Apklaustieji ėjo miegoti vidutiniškai 50 minučių vėliau darbo dienomis ir 22 minutėmis vėliau nedarbo dienomis lyginant su prieš karantiną buvusiu ritmu, kuomet bendra miego trukmė pailgėjo vidutiniškai 26 minutėmis darbo dienomis, tačiau sutrumpėjo 9 minutėmis nedarbo dienomis. Darbo dienomis pailgėjusi miego trukmė yra gera žinia, tačiau padidėjęs skirtumas tarp darbo ir poilsio dienų tik pagilino „social jetlag“ problemą.

https://www.nature.com/articles/s41598-020-79299-7

 

Aptarti straipsniai:

  1. A. Hall et al. Physical activity is associated with reduced prevalence of self-reported obstructive sleep apnea in a large, general population cohort study. Journal of Clinical Sleep Medicine, Vol. 16, No. 7
  2. M. Wickwire et al. Older adult US Medicare beneficiaries with untreated obstructive sleep apnea are heavier users of health care than matched control patients. Journal of Clinical Sleep MedicineVolume 16, Issue 1.
  3. M. Hablitz et al. Circadian control of brain glymphatic and lymphatic fluid flow. Nat Commun. 2020; 11: 4411.
  4. C. G. Parico et al. The human CRY1 tail controls circadian timing by regulating its association with CLOCK:BMAL1.Proceedings of the National Academy of Sciences, 2020; 201920653
  5. Perez-Pozuelo et al. The future of sleep health: a data-driven revolution in sleep science and medicine. npj Digital Medicinevolume 3, Article number: 42 (2020).
  6. A. Goldstein et al. Artificial intelligence in sleep medicine: background and implications for clinicians. Journal of Clinical Sleep MedicineVolume 16, Issue 4
  7. Singh et al. Overview of Telemedicine and Sleep Disorders. Sleep Med Clin. 2020 Sep; 15(3): 341–346..
  8. Casagrande M. et al. The enemy who sealed the world: effects quarantine due to the COVID-19 on sleep quality, anxiety, and psychological distress in the Italian population. Sleep Med. 2020; 75: 12-20.
  9. Huang Y., Zhao N. Generalized anxiety disorder, depressive symptoms and sleep quality during COVID-19 outbreak in China: a web-based cross-sectional survey. Psychiatry Res. 2020; 288112954
  10. Partinen M. et al. Sleep and circadian problems during the coronavirus disease 2019 (COVID-19) pandemic: the International COVID-19 Sleep Study (ICOSS). J Sleep Res. 2020; (published online Nov 12.)
  11. Korman M. et al. COVID-19-mandated social restrictions unveil the impact of social time pressure on sleep and body clock. Scientific Reports, volume 10, Article number: 22225 (2020).

 

Parengė Evelina Pajėdienė


Paklauskite

Susiję straipsniai