Geras miegas = sveikas senėjimas?

2019-03-14 Miego ABC

Kovo 15-ąją minima Pasaulinė miego diena, kurios šūkis šįmet yra „Geras miegas, sveikas senėjimas“ (angl. „Healthy sleep, healthy aging“). Miego ir senėjimo kryptimi aktyviai dirbantys mokslininkai bando atsakyti į klausimus, ar miego poreikis mažėja natūraliai žmogui senstant, ar vis dėlto senyvo amžiaus žmonių smegenys nebesugeba užtikrinti normalaus miego, kurio mums vis dar reikia? Ar blogesnės kokybės miegas yra neurodegeneracinių ligų (Alzheimerio demencijos, Parkinsono ligos) požymis arba didina riziką jomis susirgti? Pasidalinsiu pastebėjimais iš kelių šiems klausimams skirtų apžvalginių straipsnių.

Jau žmogui įžengus į penktąją dešimtį, pastebimi su miegu susiję pokyčiai: 1) ankstėja gulimosi nakties miegui bei prabudimo rytais laikas; 2) ilgėja užmigimui skirtas laikas; 3) trumpėja bendra miego trukmė; 4) labiau fragmentuotas miegas, t.y. pilnas trumpų ir ilgesnių prabudimų; 5) labiau paviršinis ir jautrus aplinkos stimulams miegas; 6) mažesnis lėtojo, gilaus miego kiekis. Įdomu, jog lėtojo miego kiekis reikšmingiau sumažėja senyvo amžiaus vyrams, tačiau bloga miego kokybe su amžiumi labiau ima skųstis moterys. Ar tai mokslinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretacijos spragos, ar vis dėlto realūs organizmo skirtumai, lieka neaišku. Senstant taip pat padažnėja dienos pogulių, kurių net pusė yra neplanuoti ir sukelti didelio dienos mieguistumo. Senstant mažėja ir pagrindinio mūsų miego-būdravimo ritmą reguliuojančio laikrodžio – virškryžminio branduolio, ląstelių, dėl ko dienos bėgyje žmogus nebebūna toks aktyvus, dažniau eina pogulio bei anksčiau ruošiasi nakties miegui.

Plika akimi nepastebimi pokyčiai vyksta ir su miego mikrostruktūra. Senyvo amžiaus žmonių smegenyse miego metu produkuojama mažiau lėtųjų bangų, palyginus su jaunų žmonių smegenimis. Alzheimerio liga sergantiems pacientams šių bangų nustatoma dar mažiau, o jų miegas yra dar labiau fragmentuotas, nestabilus, stokojantis lėtojo miego. Todėl manoma, kad ateityje šie skirtumai galėtų būti panaudojami kaip žymuo ankstyvam demencijos ar Parkinsono ligos įtarimui, tačiau kol kas mokslininkai dar neapibrėžė konkrečiai, koks miego struktūros pokytis yra tikėtinas senstančioms smegenims, o koks – dėl ligos kintančioms smegenims.

Vis dėlto anksti įtarus minėtas neurologines ligas, būtų galima pradėti taikyti efektyviai miegą gerinančius ir tuo pačiu neinvazyvius gydymo metodus, pvz., šviesos terapiją, miego higienos taisyklių akcentavimą.

Objektyviai išmatavimus prabudimus miego metu bei surinkto miego trukmę bei atmetus tokių veiksnių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, depresijos ir nerimo sutrikimai, vartojami medikamentai, įtaką, įrodyta, jog daugiau prabudimų turintis, nekokybiškas miegas susijęs su blogesnėmis atminties funkcijomis. Kadangi mūsų poilsiui ir naujos informacijos sudėliojimui svarbus ne tik lėtojo miego kiekis per naktį, bet ir kokybė (kiek ir kokios amplitudės lėtų bangų skleidžia smegenys), jai pagerinti sukurta ausinių, skleidžiančių tam tikro dažnio garsus. Kitos rūšies stimuliacija – tiesioginės srovės transkranijinė stimuliacija (angl. transcranial direct current stimulation) giliojo miego metu padidino lėtųjų bangų kiekį, taip reikšmingai pagerindama tiek jaunų, tiek senyvo amžiaus tiriamųjų žodinę bei regimąją atmintį atliekant įvairias neuropsichologines užduotis kitą rytą. Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimus, ar skirtingų rūšių smegenų stimuliacija ir kokiomis „porcijomis“ taikoma galėtų pagerinti Alzheimerio demencija sergančiųjų būklę.

Nors vienos tiesos nėra ir nesibaigianti diskusija apie miego ir senėjimo ryšį skatina naujus mokslinius tyrinėjimus, vis dėlto šiuo metu tvirčiau galime teigti, jog su amžiumi miego poreikis ne mažėja, o blogėja smegenų funkcija palaikyti ir generuoti normalų miegą. Galbūt netolimoje ateityje miego įtaką sveikam senėjimui pradėsime vertinti labiau ir pamaininio darbo žalą sveikatai prilyginsime darbinėje aplinkoje gaunamos taršos, vibracijos ar triukšmo žalai. Vis dėlto dar nesulaukus penkiasdešimtmečio turime kloti pagrindus sveikam senėjimui bei lėtinių ligų prevencijai, užtikrindami pakankamą miego valandų kiekį kas naktį ir reguliarų miego ir būdravimo režimą, bei savu laiku kreipdamiesi pagalbos dėl sutrikusio miego.

 Evelina Pajėdienė

 Naudota literatūra:

  1. Mander B.A. et al. Sleep and Human Aging. Neuron. 2017 Apr 5; 94(1): 19–36.
  2. Mattis J., Sehgal A. Circadian Rhythms, Sleep, and Disorders of Aging. Trends Endocrinol Metab. 2016 Apr; 27(4): 192–203.
  3. www.worldsleep.org

 


Paklauskite