Parasomnijos, tokios kaip vaikščiojimas miego metu ar naktiniai košmarai, yra vieni įdomiausių miego sutrikimų, intriguojančių ne tik menininkus, bet ir miego srityje dirbančius gydytojus. Dalis miego specialistų turi dalyvauti nagrinėjant teismo bylas, kuomet bandoma išsiaiškinti, ar miego metu atliktas nusikaltimas buvo atliktas sąmoningai ar dėl miego metu vykstančių reiškinių. Bet apie kriminalus vėliau.
Parasomnijos apibūdinamos kaip nemalonus ar netinkamas elgesys arba potyris, pasireiškiantis daugiausia arba išskirtinai miego metu. Joms priskiriami prabudimai su sumišimu, kuriuos iki 5 metų amžiaus patiria vos ne kiekvienas vaikas. Staigų prabudimą lydi sumišimo būsena ar sumišęs elgesys. Greitai vėl užmingama ir epizodo neprisimenama. Ypač vaikus gali varginti panaši parasomnija – naktinis siaubas, kuomet prabundama su dideliu baimės, išgąsčio, susijaudinimo pojūčiu, garsiai šaukiama, aktyviai judama.
Kita parasomnija – somnambulizmas arba vaikščiojimas miego metu. Iki 16 metų amžiaus tokių “vaikščiotojų” dažnis siekia iki 40 proc. Parasomnija prasideda lėtojo miego metu, pacientas išeina už lovos ar neretai ir miegamojo ribų, gali atlikti beprasmiškus arba gana prasmingus veiksmus (pvz., sulankstyti ir vėl išskleisti drabužius), kalbėti. Epizodai trunka iki 10 minučių, ryte žmogus jų neprisimena. Svarbiausia tokių pacientų nežadinti ir stebėti, kad jie nesužeistų savęs ir kitų. Pasireiškia ir panašių į somnambulizmą parasomnijų, kuomet pacientai miegodami gausiai valgo. Šis sutrikimas gali būti pavojingas ne tik dėl svorio prieaugio, bet ir dėl apsinuodijimo, nes neretai pasirenkami nevalgomi produktai, pvz., chemikalai, gyvūnų maistas.
Vyresniame amžiuje ir labiau vyrams būdingas REM (angl. Rapid Eye Movement, greitų akių judesių) miego elgesio sutrikimas. Jam būdingas “sapno išgyvenimas”, kuomet spardoma, šaukiama, rėkiama. Tokie pacientai dažnai susižeidžia, todėl taip pat svarbu užtikrinti saugią miegamojo aplinką.
Parasomnijų rūšį tiksliai gali nustatyti ir tolesnę pagalbą suteikti miego specialistas atlikęs visos nakties video-polisomnografijos tyrimą, kuomet ne tik analizuojama miego struktūra, bet ir filmuojamas miegančio paciento elgesys, judesiai, kalba.
Štai ir priartėjome prie kriminalų. Didžiausią nusikaltimų miego metu dalį sukelia vaikščiojimas miego metu bei naktinis siaubas, o tokie miego nusikaltėliai 2-3 kartus dažniau būna vyrai. Bene žymiausia yra 1987 m. Kenneth James Parks byla Kanadoje. Šis 23-ejų vyriškis, turintis žmoną ir 5 mėnesių dukrelę bei puikiai sutariantis su uošviais, daug metų vaikščiojo ir kalbėjo miegodamas, sapnuodavo košmarus. Vyras daug dirbo, turėjo priklausomybę lošimams, buvo pavogęs nemažą sumą pinigų iš bendradarbio. Vieną naktį miegodamas jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, nuvairavo beveik 23 km iki uošvių namų, mirtinai nudūrė uošvę bei sužeidė uošvį. Po kraupaus nusikaltimo pats nuvažiavo į policijos nuovadą ir prisipažino: “Man rodos aš nužudžiau kažką..mano rankos”. Atlikus išsamią medicininę analizę, K. J. Parks buvo pripažintas nekaltu, o jo nusikaltimas – atliktu vaikščiojant miego metu.
Tokių nusikaltimų miego metu iki 2005 m. aprašyta apie 80, tačiau toli gražu ne visi baigėsi kaltinamųjų išteisinimu. Tegul miego kriminalai lieka filmuose, o parasomnijomis besiskundžiantys pacientai tiriasi bei saugo savo bei aplinkinių miegą.
Evelina Pajėdienė
Naudota literatūra:
- Edinburgh sleep medicine teaching course material, 2013.
- Bassetti C. et al. Sleep Medicine Textbook. European Sleep Research Society, 2014.
Paklauskite
