Idėja apie dienos šviesą saugantį laiką (angl. daylight saving time) pirmą kartą šovė JAV politikui ir mokslininkui Bendžaminui Franklinui 1784 m. Taip jis siūlė sumažinti ilgais tamsiais vakarais naudojamo apšvietimo išlaidas. Kur kas vėliau, 1916 m. šis pasiūlymas nuskambėjo Didžiosios Britanijos parlamente. Astronomai ir kiti protingi dėdės laiko keitimo naudą argumentavo taip: darbo laiko pradžia bus suartinama su saulėtekiu, vakarais daugiau laisvalaikio bus praleidžiama lauke, sumažės alkoholio vartojimas uždarose susirinkimo vietose, pagerės karių rengimas dienos metu, pagerės bendra žmonių savijauta bei sumažės elektros energijai skiriamos išlaidos.
Vis dėlto toje pačioje Didžiojoje Britanijoje nuo 1996 iki 2006 m. atlikto tyrimo duomenimis, dvi savaites po pavasarinio laiko keitimo užfiksuota reikšmingai daugiau autoįvykių. Nors rudeninio laikrodžio sukimas tokio poveikio neturėjo. Kitoje studijoje, organizuotoje JAV (1975-1995 m.), nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius staiga buvo išaugęs pirmąją dieną tiek po pavasarinio, tiek po rudeninio laiko keitimo. Šis pokytis siejamas su vairuotojų mieguistumu ir nuovargiu dėl staigių miego-būdravimo ritmo korekcijų.
Dienos šviesą saugantis laikas veikia ir moksleivių pasiekimus. Kelias savaites prieš pavasarinį laikrodžio persukimą jų mokymosi rezultatai buvo reikšmingai geresni nei po jo. Indianos valstijoje (JAV) tik dalies apygardų gyventojai privalo persukti laikrodžius. Šių apygardų mokinių baigiamojo testo rezultatai per 10 metų periodą, atmetus tokius veiksnius kaip socioekonominė padėtis, rasė ir tautybė, buvo reikšmingai prastesni už vaikų, besimokančių pastoviomis laiko sąlygomis.
Galiausiai apie įtaką sveikatai. Pastebėta, jog laiko keitimas padidina bandymų nusižudyti, psichikos sutrikimų paūmėjimo, ūminio miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto dažnį.
Tačiau yra ir tam prieštaraujančių tyrimų, teigiančių, jog psichikos liga sergančiųjų vizitų pas šeimos gydytoją ar kreipimosi į skubios pagalbos skyrių skaičius dėl laikrodžio persukimo nekito.
Diskusijos tarp medikų, ekonomistų ir politikų dėl laiko keitimo nenutyla. Amerikos visuomenės sveikatos specialistai reikalauja, jog ne tik šis nutarimas būtų panaikintas, bet taip pat būtų pavėlintas pamokų pradžios laikas bei sureguliuotas darbo ir poilsio režimas. Kol šis nutarimas išlieka, galime bent jau padėti sau lengviau prisitaikyti. Jautriausi laiko pokyčiams yra žmonės, jau seniai besiskundžiantys prasta miego kokybe bei trumpesne nei rekomenduojama miego trukme. Taip pat gana drastišku miego-būdravimo ritmu pasižymintieji – naktinėti mėgstantys paaugliai ir su pirmais gaidžiais pakylantys senyvo amžiaus asmenys. Jiems patariama bent savaitę iki planuojamo laikrodžio persukimo eiti miegoti ir atsibusti palaipsniui artėjant prie naujojo laiko.
O galbūt kažkas pamanysite, jog neverta baimintis šio valanda pakitusio laiko ir pritarsite Vinstono Čerčilio išsakytai minčiai: “Tai tik papildomas nusižiovavimas kažkurį balandžio mėnesio rytą ir papildomas nusnūdimas kažkurį rugsėjo mėnesio rytą”.
Evelina Pajėdienė
Naudota literatūra:
- Harrison Y. The impact of daylight saving time on sleep and related behaviours. Sleep Medicine Reviews, 17 (2013) 285-292.
- Allebrandt K. V. et al. Chronotype and sleep duration: The influence of season of assessment. Chronobiology International, 31:5, 731-740.
- Barnes CM, Drake CL. Prioritizing Sleep Health: Public Health Policy Recommendations. Perspect Psychol Sci, 2015 Nov; 10(6); 733-7.
Paklauskite
