Kaip miega mokyklos padaužos

2017-11-24 Miego sutrikimų diagnostika

Auginant ypač išdykusį, blogai besielgiantį ar prastai besimokantį vaiką, neretai tėvai ieško spragų savo auklėjime ar kreipiasi į vaikų psichologą bei psichiatrą. Vis dėlto mokytojų pastabomis ir blogais pažymiais nubarstyta vaiko pažymių knygelė gali būti ir pirmasis signalas, jog vaikas turi miego sutrikimų.

1998 m. miego medicina besidomintys gydytojai apsilankė keliose Amerikos pradinėse mokyklose ir paprašė mokytojų nurodyti blogiausiai besimokančius pirmokėlius. Tokių „paskutinio suolo“ mėgėjų jie surinko 297, detaliai apklausė jų tėvus ir atliko visos nakties deguonies bei anglies dvideginio (kuris dominuoja iškvėpiamame ore) koncentracijos kraujyje matavimą. 54 vaikams tyrėjai nustatė su miegu susijusių kraujo dujų apykaitos sutrikimą. Tėvams sutikus, 30 vaikų buvo gydyti atliekant tonzilių ir adenoidų šalinimo operaciją, kuomet likę 24 liko negydyti. Po metų palyginus abiejų grupių mokymosi rezultatus, jie reikšmingai pagerėjo gydytų vaikų grupėje. Ši mokslinė studija buvo viena pirmųjų, parodžiusių kvėpavimo sutrikimų miego metu poveikį vaikų mokymosi pasiekimams.

Tyrimai tobulėjo, įrodymų daugėjo ir šiuo metu jau yra žinoma, jog vaikui miego metu patiriant kvėpavimo pauzes ir deguonies koncentracijos sumažėjimą bei anglies dvideginio koncentracijos padidėjimą, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės bei kraujo – galvos smegenų barjeras ir kenksmingos medžiagos gali patekti į galvos smegenis. Tai blogina galvos smegenų veiklą, kenkiama pažintinėms funkcijoms, pvz., dėmesiui ir atminčiai. Pažengusiais vaizdiniais tyrimais nustatyta, jog obstrukcine miego apnėja sergančių vaikų galvos smegenyse esantis migdolinis kūnas funkcionuoja blogiau. Ši smegenų struktūra atsakinga už pykčio, baimės, liūdesio emocijas, todėl tokie vaikučiai gali sunkiau jas valdyti, būti agresyvesni, sunkiai suvaldomi ar net gauti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo diagnozę.

Miego mokslininkė L. Gozal atliko paprastą eksperimentą su vaikais, atvykusiais į jos miego laboratoriją ištyrimui dėl obstrukcinės miego apnėjos. Iš vakaro prieš visos nakties miego tyrimą (kitaip – polisomnografiją) ji kartu su vaikais kelis kartus vartė knygeles su gyvūnų piešinėliais. Už kelių valandų bei kitą rytą po atlikto tyrimo ji paprašė vaikų prisiminti, kokius gyvūnėlius jie matė knygelėje. Mažieji pacientai, kuriems polisomnografijos metu buvo nustatyta obstrukcinė miego apnėja, prisiminė reikšmingai mažiau paveikslėlių tiek kelios valandos po knygelės vartymo (trumpalaikė atmintis), tiek kitą rytą (ilgalaikė atmintis). Po šio paprasto eksperimento ji teigia pradėjusi geriau suprasti tėvus, kurie skundžiasi, jog įdeda didžiules pastangas ruošdami namų darbus kartu su vaikais ir kitą dieną matydami, jog vaikas vis tiek neįsiminė būsimam atsiskaitymui reikalingos medžiagos.

Taigi jei jūsų vaikas yra nuolat pavargęs, mieguistas, negali sutelkti dėmesio, pasižymi nuotaikų kaita, prastai mokosi, naktimis šlapinasi, prakaituoja, knarkia ar trumpam nustoja kvėpuoti, verta išsitirti dėl obstrukcinės miego apnėjos sindromo (OMAS).

Didesnę riziką šia liga susirgti turi anksčiau laiko gimę vaikai, taip pat turintys viršsvorio, sergantys neurologinėmis bei paveldimomis ligomis, ypač susijusiomis su veido raumeninių ir kaulinių struktūrų, viršutinių kvėpavimo takų ar kvėpavimo raumenų vystymosi sutrikimais.   OMAS tiksliausiai diagnozuojamas atliekant polisomnografiją, tačiau suprantant, jog ne kiekvienas vaikas gali išmiegoti su daug laidukų, priklijuotų ant viso kūno, kartais sprendžiama dėl paprastesnių tyrimo alternatyvų – poligrafijos, naktinės pulsoksimetrijos stebėjimo, išmaniųjų čiužinių ir pan.

Vaikų OMAS simptomai, diagnostika ir gydymas šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų (plačiau apie suaugusiųjų OMAS – http://meskosmiegas.lt/kas-bendro-tarp-teniso-kamuoliuko-ir-miego-apnejos/). Kadangi dažniausia vaikų OMAS priežastis yra išvešėjusios tonzilės ir adenoidai, todėl jų chirurginis šalinimas yra rekomenduojamas gydymo būdas. Taip pat gydymui taikoma tęstinė teigiamo kvėpavimo takų slėgio terapija, skiriami vaistai, burnos korekcijos prietaisai, o viršsvorio turintiems vaikams patariama numesti svorio. Paskutiniais metais labai populiarėja miofunkcinė terapija, paremta su kvėpavimu, valgymu ir kalbėjimu susijusių burnos, veido ir kaklo minkštųjų struktūrų mankšta. Miofunkcinės terapijos specialistai teigia, jog jų siūlomi pratimai naudingi net ir po tonzilių bei adenoidų operacijos, nes tokie vaikai sunkiai atsikrato įpročio kvėpuoti pro burną ir reikia „perprogramuoti“ jų veido raumenis.

Taigi vaikų OMAS labai svarbu įtarti ir gydyti, nes tai gali paveikti tolesnę mažojo padaužos ateitį. Nenustačius su kvėpavimu susijusių miego sutrikimų, vertėtų nepamiršti ir kitų vaikams būdingų miego problemų, apie kurias galite paskaityti šiame tinklaraščio straipsnelyje: http://meskosmiegas.lt/vaiku-miegas-misija-neimanoma/.

Evelina Pajėdienė

Naudota literatūra:

1. Huang Y., Guilleminault C. Pediatric Obstructive Sleep Apnea: Where Do We Stand? Sleep Related Breathing Disorders. Adv Otorhinolaryngol. Basel, Karger, 2017, vol 80.

2. Pediatric Sleep Medicine Course, World Sleep Congress, Prague, 2017.

3. www.aomtinfo.org


Paklauskite