Pokalbis apie miego mokslą su Laura Bojarskaite

2021-04-01 Miego ABC

Kaip nakties miego metu "išvalomos" smegenys? Kuo svarbūs moksliniai eksperimentai su gyvūnais ir kuo jie skiriasi nuo tyrimų, kuriuose dalyvauja žmonės? Ar lietuviai rūpinasi savo miego higiena ir emocine gerove tiek pat kiek skandinavai? Tokiomis temomis šnekučiavomės su Oslo universitete dirbančia neuromokslininke Laura Bojarskaite.

Skaityti

Ką įdomaus mums davė miego mokslas 2020-aisiais?

2021-01-22 Miego ABC

Prabėgę metai buvo daugeliui nelengvi tiek emociškai, tiek fiziškai. COVID-19 pandemija taip pat reikšmingai paveikė miego mediciną bei miego mokslą: dėl karantino pablogino miego paslaugų prieinamumą bei pakoregavo miego mokslinių tyrimų eigą; nerimas, pasikeitęs darbo ir gyvenimo ritmas sukėlė naujų miego sutrikimų iki šiol tokių problemų neturėjusiems žmonėms (net atsirado medicininis terminas “COVID-nemiga” (angl. COVID-insomnia)) bei paskatino naujus mokslinius tyrimus apie pandemijos įtaką mūsų miego funkcijoms ir cirkadiniam ritmui. Bet 2020-ieji metai sukosi ne tik apie virusą. Bandysiu apžvelgti įdomiausius ir išskirtinius miego mokslo pasiekimus.

Obstrukcinė miego apnėja – gydyti, gydyti ir dar kartą gydyti

Sena tiesa naujai – fizinis aktyvumas (įskaitant ir paprastą vaikščiojimą) padeda ne tik palengvinti su obstrukcine miego apnėja susijusius simptomus jau ją diagnozavus (daugiau judate, mažiau sveriate, mažiau stoja kvėpavimas miego metu bei mažiau knarkiate), bet ir sumažina riziką susirgti miego apnėja.

Continue Reading

Skaityti

Pagaliau Matthew Walker knyga “Kodėl mes miegame“ lietuviškai!

2020-11-03 Miego ABC

Prieš gerus metus, „nebeapsikentusi“ draugų ir kolegų išsakomų liaupsių, pati perskaičiau Matthew Walker knygą „Why we sleep“ anglų kalba. Iškart supratau, kad šis tarptautinis bestseleris žūtbūt turi būti išleistas lietuviškai. Ir, dėka Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, tai įvyko!

Kadangi pati besąlygiškai tikiu miego svarba ir bandau edukuoti visuomenę bei populiarinti miego mokslą, skaitydama „Kodėl mes miegame“ sutinku sau bendramintį. Neuromokslininkas ir miego ekspertas Matthew Walker rašo: „Dievinu miegą kaip reiškinį ir jo daroma poveikį. Man patinka aiškintis tai, ko apie jį dar nežinome. Labai mėgstu šviesti visuomenę ir atskleisti jai stebėtiną miego teikiamą naudą. Aistringai ieškau būdų, kaip padėti žmonijai vėl atrasti miegą, kurio jai taip trūksta.“

Continue Reading

Skaityti

Pasaulinę miego dieną nepamirškime, jog imunitetą stiprina ir kokybiškas miegas

2020-03-13 Miego ABC

Šiandien minima Pasaulinė miego diena su šūkiu “Geresnis miegas, geresnis gyvenimas, geresnė planeta”. Nors šiuo metu “planeta” patiria išbandymą ir miega neramiai, tačiau gal kai kuriems žmonėms priverstinai pasikeitusios gyvenimo sąlygos padės sulėtinti tempą bei skirti daugiau dėmesio sau, šeimai ir miegui.

Nors kokybiškas miegas nėra vaistas nuo virusinių ar kitos kilmės infekcijų, tačiau jis reikšmingai susijęs su imunine sistema. Pateikiu kelis tai patvirtinančius mokslinius argumentus.

Continue Reading

Skaityti

Geras miegas = sveikas senėjimas?

2019-03-14 Miego ABC

Kovo 15-ąją minima Pasaulinė miego diena, kurios šūkis šįmet yra „Geras miegas, sveikas senėjimas“ (angl. „Healthy sleep, healthy aging“). Miego ir senėjimo kryptimi aktyviai dirbantys mokslininkai bando atsakyti į klausimus, ar miego poreikis mažėja natūraliai žmogui senstant, ar vis dėlto senyvo amžiaus žmonių smegenys nebesugeba užtikrinti normalaus miego, kurio mums vis dar reikia? Ar blogesnės kokybės miegas yra neurodegeneracinių ligų (Alzheimerio demencijos, Parkinsono ligos) požymis arba didina riziką jomis susirgti? Pasidalinsiu pastebėjimais iš kelių šiems klausimams skirtų apžvalginių straipsnių.

Jau žmogui įžengus į penktąją dešimtį, pastebimi su miegu susiję pokyčiai: 1) ankstėja gulimosi nakties miegui bei prabudimo rytais laikas; 2) ilgėja užmigimui skirtas laikas; 3) trumpėja bendra miego trukmė; 4) labiau fragmentuotas miegas, t.y. pilnas trumpų ir ilgesnių prabudimų; 5) labiau paviršinis ir jautrus aplinkos stimulams miegas; 6) mažesnis lėtojo, gilaus miego kiekis. Įdomu, jog lėtojo miego kiekis reikšmingiau sumažėja senyvo amžiaus vyrams, tačiau bloga miego kokybe su amžiumi labiau ima skųstis moterys. Ar tai mokslinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretacijos spragos, ar vis dėlto realūs organizmo skirtumai, lieka neaišku. Senstant taip pat padažnėja dienos pogulių, kurių net pusė yra neplanuoti ir sukelti didelio dienos mieguistumo. Senstant mažėja ir pagrindinio mūsų miego-būdravimo ritmą reguliuojančio laikrodžio – virškryžminio branduolio, ląstelių, dėl ko dienos bėgyje žmogus nebebūna toks aktyvus, dažniau eina pogulio bei anksčiau ruošiasi nakties miegui.

Continue Reading

Skaityti

10 mitų apie miegą

2018-12-31 Miego ABC

Metų pabaigai noriu apžvelgti mitus ar neteisingus įsitikinimus apie miegą, su kuriais susidūriau konsultuodama pacientus ar atsakinėdama į Meškos miego užklausas.

1. Miego trūkumą galima kompensuoti. Ilgai besitęsiančios miego stokos, t.y. kuomet kas naktį surenkama tik 5-6 valandos miego, nepavyks kompensuoti išsimiegojimu ar net persimiegojimu savaitgalio ar atostogų dienomis. Jau po vienos nekokybiškos nakties mūsų smegenyse kaupiasi įvairios toksinės medžiagos, kurios nespėjo išsivalyti dėl per trumpo miego laiko, blogėja mūsų pažintinės funkcijos, darbingumas, fizinė ir emocinė savijauta.

Continue Reading

Skaityti

“Mokslo sriuba” podkastas “Kaip mes miegame”

2018-09-09 Miego ABC

Kviečiu paklausyti “Mokslo sriubos” podkasto apie miegą. Su laidos vėdėju Agniumi Staniuliu smagiai diskutavome apie miego procesus, miego higieną, miego sutrikimų diagnostiką ir gydymą, aišku nepamiršdami mokslo.

Skaityti

Laikrodžiai mūsų ląstelėse

2017-10-19 Miego ABC

Šiandieniniame pasaulyje moksliniai duomenys, įrodymai ir atradimai dauginasi kaip tos vaisinės muselės, atnešusios prestižinę Nobelio premiją trims cirkadinius ritmus tyrinėjusiems amerikiečiams. Kviečiu paskaityti ne tik apie jų nuveiktą darbą, bet ir apie kitus tyrinėjimus, padėjusius suprasti, kaip veikia ir kodėl sutrinka žmogaus biologinis laikrodis.

18-ajame amžiuje astronomas Jean Jacques d’Ortous de Mairan, tyrinėdamas augalą mimozą (dar vadinamą jautriąja mimoza), pastebėjo, kad jos lapai prasiskleidžia dienos metu ir susiskleidžia sutemus. Jis padėjo augalą į visą parą šviesos negaunančią patalpą, tačiau augalas elgėsi taip pat. Taip buvo suprasta, kad augalai, kaip ir daugelis kitų gyvų organizmų, turi biologinį laikrodį, padedantį prisitaikyti mūsų organizmui prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau ties mimoza moksliniai tyrinėjimai nesustojo..

Continue Reading

Skaityti

Ką sapnavote šiąnakt?

2017-09-08 Miego ABC

Remiantis sapnų statistika, vyrai dažniau sapnuoja kitus vyrus, kuomet moterys - abiejų lyčių atstovus vienodai. O vaikai dažniausiai sapnuoja gyvūnus, įvairius žaidimus, animacinio filmo herojus. Mūsų sapnai yra spalvoti ir jei kas nors yra įsitikinęs, kad sapnavo juodai-baltai, tai yra todėl, kad jis detaliai nebeatmena savo sapno ir jo spalvų. Nuo gimimo regos neturinčių žmonių sapnuose dominuoja garsai ir balsai. Be to, jie labai dažnai sapnuoja savo šunis vedlius.

Klaidingai galvojama, jog sapnuojame tik paradoksinio miego stadijoje. Tai kelis kartus per naktį pasikartojanti miego stadija, kuriai būdingi greiti akių judesiai ir visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas. Nors jos metu tikrai sapnuojama intensyviai, tačiau sėkmingai sapnuoti galima ir kitų miego stadijų metu. Taip pat galime matyti vaizdinius užmingant (tuomet jie vadinami hipnagoginiais) arba ryte bundant (hipnopompiniai). Taip sapnuoti ypač gerai sekasi vaikams ir tai dar viena priežastis prieš miegą jiems skaityti vaizdingas pasakas, galinčias suteikti peno sapnams.

Continue Reading

Skaityti

Kaip mus veikia laikrodžio persukimas

2017-03-26 Miego ABC

Lietuvoje ir dar bent septyniasdešimtyje kitų pasaulio šalių vėl pereinama į vasaros laiką. Tik valanda pirmyn - lyg ir nedidelis pokytis. Bet kaip jis veikia mūsų miegą, sveikatą, darbingumą ir ekonomiką?

Idėja apie dienos šviesą saugantį laiką (angl. daylight saving time) pirmą kartą šovė JAV politikui ir mokslininkui Bendžaminui Franklinui 1784 m. Taip jis siūlė sumažinti ilgais tamsiais vakarais naudojamo apšvietimo išlaidas. Kur kas vėliau, 1916 m. šis pasiūlymas nuskambėjo Didžiosios Britanijos parlamente. Astronomai ir kiti protingi dėdės laiko keitimo naudą argumentavo taip: darbo laiko pradžia bus suartinama su saulėtekiu, vakarais daugiau laisvalaikio bus praleidžiama lauke, sumažės alkoholio vartojimas uždarose susirinkimo vietose, pagerės karių rengimas dienos metu, pagerės bendra žmonių savijauta bei sumažės elektros energijai skiriamos išlaidos.

Continue Reading

Skaityti